Sėdžiu ant fotelio balkone, neįkyrūs saulės spinduliai laižo veidą, prie kojų guli šuo, geriu vandenį su ledukais ir rašau šį įrašą... Puiku! Man patinka taip leisti laiką - nerūpestingai. :) Vakar vėl kepiau duoną. Jau pasidariau šiek tiek priklausoma nuo duonkepės. Kiekvieną kartą kai kepu duoną į mano namus ateina nedidelė šventė. Nežinau ko yra kildinamos tešlos ir kepamos duonos kvape, bet jos tikrai turi kažkokių narkotinių medžiagų.:D Aš kažkada pagalvojau, kad duona, sūris ir pienas yra tie produktai, kurie daro mane laimingą. Jei jų yra šaldytuve, aš jaučiuosi saugi. Dėl sūrių tai aš tiesiog pamišus. Visų norisi išragauti. Pienas skaniausias kuo riebesnis, dabar atradau, kad paveiktas UV pienas labai skanus ir laikosi ilgiau. Užsiperku iškart 5 pakus ir rami galva.:) O duona... duona kartais mane priverčia net susigraudinti. Ypatingai juoda, lietuviška duona, joje slypi tiek daug. Kiekvienas į užsienį išvykęs lietuvis išsiilgsta jos skonio, o kiek dar tenka girdėti nostalgiškų vyresnių žmonių pasakojimų apie krosnyje mamos keptą duoną, kurios paskutinį kepalą net kryžiaus ženklu žymėdavo.
Ši Itališka duona laaaabai puiki. Viena puikiausių duonų, kurias kepu duonkepėje. O jau kvapas, kvapas... O minkšumas... Na tikrai nuostabi duonytė, ji man ir nepaskrudinta skani.:)
2lb (~900 g.) kepaliukui
Reikės:1 ½ puodelio vandens
3 valg. š. pieno miltelių
3 valg. š. saulėgrąžų aliejaus
2 ½ valg. š. cukraus
2 arb. š. druskos
4 puodeliai miltų
2 arb. š. džiovinto baziliko
2 arb. š. džiovinto mairūno
2 arb. š. džiovinto čiobrelio
1 ½ arb. š. sausų mielių
Gaminimo eiga:
Visus ingredientus sudėti į duonkepę ir kepti rėžime "Basic bread", arba pačiu paprasčiausiu koks yra jūsų duonkepėje.
Skanaus!
