Šiandien Tėčių diena, todėl noriu savo blog'e pasveikinti visus tėčius, o ypatingai savajį. Kartais, tėčiai atrodo šaltesni nei mamos, kartais jie nemoka reikšti jausmų, bet jie vistiek mus myli nelabiau nei kas kitas. Mano tėtis yra ypatingas, nes jis moka parodyti kaip mane myli, jis moka džiaugtis su manimi, liūdėti su manimi... Jis moka išklausyti, moka padėti, moka užjausti. Ir jeigu jam blogai man irgi blogai. Gaila, kad kai kurie žmonės to nesupranta, bet dabar ne apie tai... Aš jam dėkinga už daug ką. Jis myli mane tokią kokia esu. Jis nekritikuoja mano elgesio, išvaizdos, jei jam kas nepatinka aš suprantu tai iš jo žvilgsnio. Ir nors buvo labai daug visko - šilto, šalto, ir net ypatingai šalto, tačiau aš jį myliu, myliu labiau nei tai gali atrodyti įmanoma. Myliu jo šypseną, jo juoką, jo smulkias raugšleles prie akių kampučių, kai jis nusišypso (aš irgi tokias turiu!:), jo balsą, juoką... Galėčiau tęsti ir toliau, bet nematau prasmės, jis viską turi žinoti ir taip.
2 porcijoms
Reikės:
250 g. braškių be kotelių
1 stiklinė pieno
žiupsnelis vanilinio cukraus
1 valg. š. cukraus
sauja zefyriukų
2 kaušeliai vanilinių ledų
Gaminimo eiga:
Visus ingridientus sudedame į kokteilinę ir sutriname, tai galima padaryti ir su blender'iu.
Skanaus!
