Virtinukai

Ech ta vaikystė... Iki kada ji tęsiasi? Iš kur žinoti ar aš jau iš jos išaugau, ar dar ne..? :) Kartais, man atrodo, kad aš vis dar tas pats vaikas, kuris nenori didelių rūpesčių, kuriam gera krėsti visokias eibes ir gyventi nerūpestingai... Kartais, norisi būti suaugusia, kontroliuoti kitus, būti rimtai ir atsakingai... O ištikrųjų aš jaučiu, kad esu būtent ant tos ribos, tuoj žengsiu paskutinį žingsnį ir atsidursiu suaugusiųjų pasaulyje. O kol kas džiaugiuosi, kad ilgas gyvenimas prieš akis. Nors kartais giliai susikremtu, prisiminusi senus laikus, kai po pievas laksčiau ir baisiausias dalykas man buvo... maistas! Taip, taip - aš buvau nevalgi ir "rimto" maisto nemėgau. Saldainiai, tortai, sausainiai, nors kimšk ir kimšk, bet va mėsytė, bulvytės - fe... Išaugau ir tuos laikus, sunkiau dabar pasakyčiau ko nemėgstu nei ką mėgstu.
O va jei reiktų įvardinti populiariausią vaikystės patiekalą, tai neabejotinai karūnuočiau virtinukus, kuriuos viena močiutė vadino ežiukais, kita varškėtukais. :) Tai buvo tipiški pusryčiai (o kartais man ir tebėra). Tas skonis ir dabar primena vaikystę. Todėl šiandien puolu ir pasigaminu dubenėlį varškėtukų. Mmm...

3-4 vaikučiam pabiručiam
Reikės:

180 g. varškės
1 kiaušinis
1 puodelis miltų
1 valg. š. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos

Gaminimo eiga:

Varškę išsukti su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi, įmušti kiaušinį.
Į masę įmaišyti miltus.
Dideliame puode užkaisti vandens.
Stalo paviršių pabarstyti miltais ir ant jo iš tešlos padaryti ilgas dešreles.
Dešreles supjaustyti nedideliais gabaliukais ir sumesti į verdantį vandenį.
Kai virtinukai pakils, pavirti juos dar porą minučių ir išimti su kiaurąsamčiu.

Skanaus!